394970
• Nebandykite pagerinti pneumatinio įrankio. Pagerinimas ir konstrukcijos pakeitimas gali
sumažinti saugos priemonių veiksmingumą ir padidinti pavojų pneumatinio įrankio naudotojui.
• Šį pneumatinį įrankį perduodami kitam naudotojui, kartu perduokite ir šią naudojimo
instrukciją.
• Nenaudokite pneumatinio įrankio, jeigu jis sugadintas.
• Periodiškai įsitikinkite, kad pneumatinio įrankio duomenų plokštelėje pateikta informacija
(ribinės vertės ir ženklai pagal ISO 11148 standartą) yra įskaitoma. Jeigu reikia, pneumatinio
įrankio naudotojas / savininkas turi susisiekti su gamintoju dėl naujos duomenų plokštelės
įsigijimo.
• Suslėgtasis oras gali sukelti sunkių traumų.
• Visada atjunkite oro tiekimą.
• Visada atjunkite oro tiekimą, pašalinkite suslėgtojo oro žarnoje likusį slėgį ir atjunkite
pneumatinį įrankį nuo žarnos, kai jo nenaudojate, taip pat prieš keisdami priedus ar atlikdami
priežiūros darbus.
• Kai įrankio nenaudojate ir kai keičiate darbinę padėtį, pirštus laikykite atokiau nuo gaiduko.
• Niekada nenukreipkite oro srovės į save ar kitus asmenis.
• Atsilaisvinusios ar suplyšusios žarnos gali sukelti rimtų sužeidimų. Visada patikrinkite, ar nėra
pažeistų arba atsilaisvinusių žarnų ar jungiamųjų detalių.
• Niekada neneškite pneumatinio įrankio laikydami jį už suslėgtojo oro žarnos.
• Naudodami pneumatinius įrankius neviršykite didžiausio leistino darbinio slėgio.
• Prieš naudodami visada patikrinkite žarnos ir jungčių būklę, kad išvengtumėte nelaimingų
atsitikimų. Pastebėję pažeidimų ar pernelyg didelio susidėvėjimo požymių, įrankio nenaudokite.
• Siekiant sumažinti triukšmą, vibraciją ir dėvėjimąsi, pneumatiniai įrankiai turėtų būti naudojami
nustačius mažiausią slėgį, reikalingą užduočiai atlikti.
• Niekada nenaudokite gryno deguonies ar degiųjų dujų kaip pneumatinio įrankio galios šaltinio.
Pneumatiniai įrankiai nėra pritaikyti šiems galios šaltiniams, o juos naudojant kyla gaisro ir
sprogimo pavojus.
• Atminkite, kad naudojamas pneumatinis įrankis gali pasidaryti šaltas ir dėl to gali būti sunkiau jį
išlaikyti bei valdyti – taip padidėja vibracijos sukeliamų sužalojimų tikimybė.
• Šaltą orą reikia nukreipti tolyn nuo rankų.
• Prie įrankio oro įleidimo angos nejunkite greitojo atjungimo jungčių. Naudokite iš grūdintojo
plieno (arba kitos panašaus atsparumo smūgiams medžiagos) pagamintas sriegines žarnų
jungtis.
• Jei naudojamos universalios sukamosios jungtys (GEKA tipo jungtys), reikia įtaisyti fiksatorius
arba pritvirtinti apsauginius jungiamuosius lynus. Šiomis priemonėmis apsisaugoma, jei
nutrūktų žarnos su įrankiu arba dviejų žarnų jungtis.
SVARBU! Net ir naudojant įrankį taip, kaip nurodyta, neįmanoma atmesti visų likusių rizikos
veiksnių. Jei abejojate dėl saugaus šio įrankio naudojimo, nenaudokite jo.
Pavojai, susiję su išsviestomis atlaužomis
a) Atminkite, kad suskilus apdorojamai medžiagai, priedui ar pneumatiniam įrankiui į orą dideliu
greičiu gali būti išsviesta atlaužų.
b) Dirbdami pneumatiniu įrankiu, visada naudokite smūgiams atsparias asmenines akių apsaugos
priemones. Reikalingos apsaugos lygis turi būti vertinamas kiekvienu atveju atskirai.
c) Naudodami pneumatinį įrankį, įvertinkite pavojus, gresiančius kitiems šalia esantiems
asmenims.
d) Prieš darbo pradžią įsitikinkite, kad apdoroti skirta medžiaga saugiai įtvirtinta.
e) Keisdami prijungtą darbinį antgalį arba priedus atjunkite varikliu varomą nerotacinį smūginį
įrankį nuo energijos šaltinio.
f) Įrankį naudoti leidžiama, tik jei darbinis antgalis įrankyje įtvirtintas tinkamu laikikliu.
g) Kad nekiltų pavojaus susižeisti, laikiklio dalis reikia pakeisti, kai jos susidėvi, įtrūksta arba
deformuojasi.
h) Prieš paleisdami įrankį jo darbinį antgalį tvirtai įremkite į apdirbamą paviršių.
Su naudojimu susiję pavojai
a) Naudotojas ir asmenys, atliekantys techninę priežiūrą, turi sugebėti kontroliuoti ir perkelti
pneumatinį įrankį.
b) Laikykite įrankį taisyklingai: laikyti reikia taip, kad jį būtų įmanoma suvaldyti normaliomis darbo
sąlygomis ir netikėtomis aplinkybėmis. Įrankiui suvaldyti bet kurioje situacijoje reikia naudoti
abi rankas.
c) Išlaikykite saugią stovėseną ir pusiausvyrą.
d) Naudokite tik gamintojo rekomenduojamus tepalus.
e) Visada naudokite asmenines akių apsaugos priemones, mūvėkite tinkamas apsaugines pirštines
ir dėvėkite pakankamo apsaugos lygio darbo aprangą.
f) Jeigu darbas atliekamas virš galvos, mūvėkite šalmą.
g) Venkite sąlyčio su judančiomis pneumatinio įrankio detalėmis, kad išvengtumėte rankų ar kitų
kūno dalių suspaudimo ir (arba) supjaustymo.
h) Elektrostatinės iškrovos pavojus galimas, kai pneumatinis įrankis naudojamas plastikui ar kitai
elektrai nelaidžiai medžiagai apdoroti. Dirbdami su šiomis medžiagomis imkitės atitinkamų
priemonių šiai rizikai sumažinti (pvz., naudokite įžeminimo sistemą).
i) Atkreipkite dėmesį, kad apdirbant tam tikras medžiagas gali kilti gaisro ar sprogimo pavojus.
Imkitės tinkamų atsargumo priemonių pavojams sumažinti. Darbdaviai turėtų paaiškinti
operatoriams apie galimą riziką.
Pneumatinio plaktuko komplektas, 5 dalių
j) Jei nutrūksta oro ir (arba) elektros energijos tiekimas, išjunkite prietaisą / atleiskite paleidimo ir
sustabdymo valdiklį.
k) Naudojant įrankį operatoriaus rankoms gali kilti pavojų, įskaitant smūgius, įpjovas,
nubrozdinimą ir karštį. Rankoms apsaugoti dėvėkite tinkamas pirštines.
Pavojai, susiję su kartotiniais judesiais
Dirbdamas pneumatiniu įrankiu, naudotojas gali pajusti diskomfortą rankose, plaštakose, pečiuose,
sprande ar kitose kūno dalyse.
a) Dirbdamas pneumatiniu įrankiu, naudotojas turi pasirinkti darbui tinkamiausią, patogią pozą
ir išlaikyti pusiausvyrą. Siekiant išvengti diskomforto ir nuovargio ilgai dirbant, būtina keisti
stovėseną, pozą.
b) Jeigu naudotojas jaučia reguliarų ar periodišką skausmą, pulsavimą, diskomfortą, tirpimą,
deginimą ar sustirimą, šių simptomų negalima ignoruoti. Pasireiškus minėtų simptomų būtina
informuoti darbdavį ir kreiptis į gydytojus.
Su priedais susiję pavojai
a) Prieš prijungdami pneumatinį įrankį ar prieš prijungdami arba keisdami jo priedą, atjunkite jį
nuo oro žarnos.
b) Dirbdami ir iš karto baigę darbą, venkite tiesioginio sąlyčio su sumontuotu priedu ir
pneumatiniu įrankiu, nes jis gali būti įkaitęs ar aštrus.
c) Naudokite tik gamintojo rekomenduojamus priedus ir žaliavas; nenaudokite kitokio dydžio ar
tipo priedų ir žaliavų.
d) Kaltų jokiu būdu nenaudokite kaip rankinių įrankių. Kaltai specialiai sukurti ir termiškai apdoroti,
kad tiktų naudoti tik varikliu varomuose nerotaciniuose smūginiuose įrankiuose.
e) Jokiu būdu nenaudokite bukų kaltų, nes juos tenka stipriau spausti ir jie dėl metalo nuovargio
gali lūžti. Buki darbiniai antgaliai gali smarkiau vibruoti, todėl juos būtina naudoti aštrius.
f) Priedo jokiu būdu neaušinkite vandenyje. Metalas gali pasidaryti trapus ir pasireikšti metalo
nuovargis.
g) Jei įrankis naudojamas netinkamai arba jo darbiniu antgaliu bandoma atlikti sverto funkciją,
pavyzdžiui, išlaužti gabalą kertamos medžiagos, kyla pavojus nulaužti kaltą arba sugadinti įrankį.
Kad darbinis antgalis neįstrigtų, kirskite mažesniais gabalais.
Su darbo zona susiję pavojai
a) Dažniausia traumų darbo zonoje priežastis yra paslydimas, suklupimas ir pargriuvimas. Dirbkite
atsargiai, nepamirškite slidžių paviršių, susidarančių dirbant pneumatiniu įrankiu, ir suklupimo
dėl oro tiekimo ar hidraulinės žarnos pavojaus.
b) Jei įmanoma, pasirūpinkite, kad pagrindinių kelių ir koridorių neužtvertų oro žarnos ar kabeliai.
Imkitės tinkamų priemonių užkliuvimo rizikai sumažinti, pavyzdžiui, pastatykite įspėjamuosius
ženklus ir pritvirtinkite oro žarnas ir kabelius.
c) Nepažįstamoje aplinkoje elkitės atsargiai, kad sumažintumėte nepastebimų pavojų, pavyzdžiui,
inžinerinių tinklų, keliamą riziką.
d) Pneumatinis įrankis nepritaikytas darbui sprogioje aplinkoje, be to, pneumatinis įrankis neturi
elektros izoliacijos.
e) Įsitikinkite, kad nėra elektros kabelių, dujotiekio vamzdžių ir t. t., kurie galėtų kelti pavojų, jei
naudojant įrankį būtų pažeisti.
Su dulkėmis ir garais susiję pavojai
Dulkės ir garai gali pakenkti sveikatai (pvz., sukelti vėžį, apsigimimus, astmą ir (arba) dermatitą).
Būtina įvertinti riziką ir įgyvendinti tinkamas šių pavojų kontrolės priemones.
a) Vertinant galimus pavojus, būtina atsižvelgti į dulkes, susidarančias ir galinčias pakilti naudojant
pneumatinį įrankį.
b) Dulkių išmetimo angą (jeigu tokia yra) laikykite taip, kad pakiltų kuo mažiau dulkių dirbant labai
dulkėtoje aplinkoje.
c) Dulkių ar garų sklidimą pirmiausia reikia suvaldyti jų susidarymo vietoje.
d) Eksploatacines medžiagas ir (arba) priedus rinkitės, prižiūrėkite ir keiskite taip, kaip
rekomenduojama instrukcijose, kad būtų išvengta nereikalingo dulkių ar garų kiekio
padidėjimo.
e) Naudokite respiratorių pagal naudojimo instrukciją bei darbo saugos ir sveikatos apsaugos
taisykles.
f) Įvertinkite su skirtingomis medžiagomis susijusią riziką. Dirbant su tam tikromis medžiagomis
atsiranda dulkių ir garų, dėl kurių gali susidaryti sprogi aplinka.
g) Visada naudokite apdirbamai medžiagai tinkamas dulkių ištraukimo arba mažinimo sistemas.
h) Kad išsiskirtų kuo mažiau dulkių, varikliu varomą nerotacinį smūginį įrankį naudokite ir
prižiūrėkite, kaip rekomenduojama jo instrukcijoje.
i) Visas neatsiejamas arba papildomas oru sklindančių dulkių surinkimo, ištraukimo arba dulkių
mažinimo priemones būtina naudoti ir prižiūrėti tinkamai, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje.
Su triukšmu susiję pavojai
Dėl didelio triukšmo lygio darbo zonoje kyla klausos sutrikimų ar apkurtimo pavojus, taip pat
galimos ligos, pavyzdžiui, tinitas (spengimas, švilpimas ar kitas garsas ausyse). Prieš darbo pradžią
svarbu įvertinti visus galimus pavojus ir imtis atitinkamų kontrolės priemonių neigiamam poveikiui
naudotojo sveikatai išvengti.
a) Naudokite tinkamas kontrolės priemones, kad sumažintumėte su triukšmu susijusių sužalojimų
riziką. Pavyzdžiui, galima naudoti garso slopinimo medžiagas, kad ruošiniai neskambėtų.
silverlinetools.com
55