REMS SSM 160RS Instrucciones De Servicio página 143

lit
negalima naudoti kontaktinių suvirinimo prietaisų su kaitinimo elementu su
pastovia nustatyta temperatūra arba su mechaniniu temperatūros reguliavimu.
Visų REMS kontaktinio suvirinimo prietaisų su kaitinimo elementu temperatūra
yra nustatoma. Visi prietaisai tiekiami su elektroniniu temperatūros reguliatoriumi.
Kontaktinio suvirinimo prietaisai su kaitinimo elementu gaminio parametrų
lentelėje yra pažymėti šitaip:
pvz., REMS SSG 180 EE: E -nustatoma temperatūra, E - elektroninis termos-
tatas, reguliuoja nustatytą temperatūrą su ± 1°C.
2.5. Kontaktinio suvirinimo prietaiso su kontaktiniu elementu kaitinimas
Kontaktinio suvirinimo prietaiso su kontaktinio elementu sujungiamasis laidas
įkišimas į drožtuvo korpuso užpakalinėje pusėje esantį šakutės lizdą. Jei iš šio
šakutės lizdo išeinantis sujungiamasis laidas prijungiamas prie tinklo, aparatas
yra paruoštas veikti ir kontaktinio suvirinimo prietaisas su kaitinimo elementu
pradeda kaisti. Šviečia raudona tinklo (24) ir žalia temperatūros kontrolinė
lemputė (25). Prietaisas įkaista maždaug per 10 min. Jei pasiekiama nustaty-
toji temperatūra, prietaise įmontuotas temperatūros reguliatorius (termostatas)
išjungia elektros srovės tiekimą kaitinimo elementui. Raudona tinklo kontrolės
lemputė šviečia toliau. Esant elektroniniam termostatui (EE), mirksi žalia
temperatūros kontrolinė lemputė ir taip rodo nuolatinį elektros srovės tiekimo
išjungimą arba įjungimą. Palaukus ne trumpiau kaip 10 minučių (pagal DVS
2207 1 dalį), galima pradėti suvirinimo procesą.
2.6. Suvirinimo temperatūros parinkimas
Kontaktinio suvirinimo prietaisui su kaitinimo elementu yra nustatyta vidutinė
aukšto tankio polietileninių (PE-HD) vamzdžių suvirinimo temperatūra (210°C).
Priklausomai nuo vamzdžio medžiagos, taip pat ir nuo vamzdžio sienelių storio,
gali tekti koreguoti suvirinimo temperatūrą. Dėl to reikia atkreipti dėmesį į
gamintojo informaciją apie vamzdžius arba fasonines detales! 5 pav. rodo nuo
vamzdžių sienelės storio priklausomą kaitinimo elemento temperatūros kreivę.
Galioja principas, kad esant mažesniam sienelės storiui reikia siekti aukščiau-
sios, o esant didesniam sienelės storiui reikia siekti žemesnės temperatūros
(pagal DVS 2207 1 dalį). Be to, koreguoti temperatūra gali tekti dėl aplinkos
įtakos (pvz., žiema / vasara / vėjas / drėgmė). Tai atliekama, pvz., su elektriniu
greitaveikiu paviršiaus temperatūros matavimo prietaisu, kurio kontaktinis
paviršius yra 10 mm. Jei reikia, temperatūrą galima reguliuoti sukant tempera-
tūros reguliavimo sraigtą (26). Jei temperatūra keičiama, reikia atkreipti dėmesį,
kad kaitinimo elementą galima pradėti naudoti ne anksčiau kaip po 10 min.,
kai buvo pasiekta nustatytoji temperatūra.
3. Naudojimas
Virintinių siūlių kokybė priklauso nuo suvirintojo kvalifikacijos, naudojamų mašinų
ir įtaisų tinkamumo bei suvirinimo direktyvų laikymosi. Suvirinimo siūlę galima
patikrinti ardomaisiais ir / arba neardomaisiais metodais. Suvirinimo darbus
reikia kontroliuoti. Dėl kontrolės rūšies ir apimties turi susitarti sutarties partne-
riai. Proceso duomenis rekomenduojama įrašyti į suvirinimo protokolus arba
laikmenas. Dėl kokybės kontrolės rekomenduojama prieš įtvirtinimą ir suvirinant
padaryti ir patikrinti bandomąsias siūles nurodytomis darbo sąlygomis. Kiekvienas
suvirintojas privalo būti apmokytas ir turėti galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą.
Numatyta taikymo sritis gali būti lemiama kvalifikacijos rūšiai.
3.1. Proceso aprašas
Suvirinant kontaktiniu būdu su kaitinimo elementu, suvirinamų dalių sujungimo
paviršiai slegiant susodinami prie kaitinimo elemento, po to, sumažinus slėgį,
kaitinama iki suvirinimo temperatūros ir, pašalinus kaitinimo elementą, sujungiami
slegiant (6 pav.) ir suvirinami.
3.2. Suvirinimo paruošiamieji darbai
Jei dirbama lauke, reikia įsitikinti, kad nepalanki aplinkos įtaka neturės neigiamo
poveikio suvirinimo procesui. Esant blogam orui arba intensyviam saulės
apšvietimui, suvirinimo vietą reikia uždengti, jei reikia, įrengti stoginę. Siekdami,
kad skersvėjis nekontroliuojamai neaušintų suvirintos vietos, reikia užsandarinti
vamzdžio galus, esančius priešingose suvirinimo vietos pusėse. Prieš suvirinimą
neapskritus vamzdžio galus reikia pataisyti, pvz., atsargiai pakaitinti su oro
šildytuvu. Vamzdžiai atpjaunami vamzdžiapjove REMS RAS (priedas, žr. 1.2.)
arba vamzdžių pjovimo staklėmis REMS Cento / REMS DueCento.
3.3. Vamzdžių įtvirtinimas
Priklausomai nuo vamzdžių skersmens, į spaustuvus (19) reikia įdėti 4 užver-
žimo įdėklus (27) taip, kad užveržimo įdėklų išlenktoji pusė būtų nukreipta į
suvirinimo vietą. Užveržimo įdėklai tvirtinami varžtais su šešiabriaunėmis
galvutėmis (28), užveržiant juos kartu tiekiamu raktu. Lygiai taip pat ant vamz-
džių atramų (30) reikia sumontuoti du vamzdžių atramų įdėklus (29) ir pritvirtinti
varžtais su šešiabriaunėmis galvutėmis (28). Vamzdžius arba vamzdynų dalis
reikia išlyginti prieš įtvirtinant juos į spaustuvus. Jei reikia, ilgus vamzdžius
paremkite su REMS Herkules (priedas, žr. 1.2.). Norėdami atremti trumpus
vamzdžius, vamzdžių atramas (30) pastumkite arba apsukite 180° kampu. Tuo
tikslu atleiskite užspaudimo rankenėlę ir pastumkite vamzdžio atramą arba
pakelkite traukimo mygtuką (32), ir vamzdžio atramą pasukite aplink užspaudimo
rankenėlės (31) ašį. Vamzdžių galai privalo būtų išlindę iš už užveržimo įdėklų
arba spaustuvų į vidurį 10 – 20 mm, kad juos būtų galima drožti.
Vamzdžius arba fasonines dalis reikia nustatyti taip, kad paviršiai būtų lygia-
grečiose plokštumose, t. y. sujungimo srityje vamzdžių sienelės privalo sutapti.
Jei reikia, vamzdžių padėtį pakoreguokite, kai spaustuvai yra atviri, ir tuo pačiu
metu pasukite (patikrinkite vamzdžio apvalumą). Jei net po daugkartinių bandymų
koregavimas nepavyksta, reikia reguliuoti spaustuvus. Tuo tikslu atleiskite
abiejų spaustuvų veržiamuosius varžtus (33), ir vamzdį įtvirtinkite abejuose
spaustuvuose. Jei vamzdis nepriglunda prie spaustuvų ir vamzdžių atramų,
spaustuvus reikia centruoti, suduodant per juos iš šonų. Po to vėl užveržkite
veržiamuosius varžtus (33), kai vamzdis dar yra įtvirtintas.
Spaustuvai privalo tvirtai apglėbti vamzdžių galus. Jei reikia, veržiamąją veržlę
(34) po įtempimo ekscentriku (35) reguliuokite tol, kol veržiamąją svirtį (36)
reikės uždaryti panaudojant jėgą.
3.4. Vamzdžio galų drožimas
Prieš pat suvirinimą reikia lygiai nudrožti suvirinamus vamzdžių galus. Tuo
tikslu į darbinę sritį pasukite elektrinį drožtuvą (6) ir paspaudę įjunkite rankenoje
(20) esantį jungiklį. Kol drožtuvas veikia, vamzdžių galus su prispaudimo
svirtimi (7) reikia pamažu spausti prie drožtuvo diskų. Drožkite tol, kol abiejose
pusėse susidarys nenutrūkstama drožlė. Vis dar esant įjungtam drožtuvui,
pamažu atleiskite prispaudimo svirtį (7), kad vamzdžių galuose neliktų drožlių.
Patraukus drožtuvą, pabandykite sujungti nudrožtus vamzdžių galus, siekdami
patikrinti jų lygiagretumą ir ašinį nuokrypį. Veikiant susodinimo slėgiui, lygia-
gretumas neturi viršyti 7 pav. nurodyto plyšio pločio, nuokrypis prie vamzdžio
išorinės pusės turi būti ne didesnis kaip 10 % sienelės storio. Prieš suvirinimą
daugiau negalima liesti nudrožtų suvirinimo paviršių.
Jei vamzdis arba fasoninė dalis vienoje pusėje daugiau nedrožiama arba iš viso
nedrožiama, tačiau kitoje pusėje privalo būti drožiama, apatinėje drožtuvo korpuso
pusėje esantis ribotuvas palenkiamas į tą pusę, kurios nereikia daugiau drožti.
3.5. Kontaktinio suvirinimo su kaitinimo elementu proceso etapai
Virinant kontaktiniu būdu su kaitinimo elementu, sujungimo paviršių kaitinimo
elementas pakaitina iki suvirinimo temperatūros ir, patraukus kaitinimo elementą,
suvirinama slegiant. Prieš kiekvieną suvirinimą reikia patikrinti kaitinimo elemento
temperatūrą kaitinimo elemento darbo zonoje. Jei reikia, kaitinimo elemento
temperatūrą koreguokite kaip aprašyta 2.6 skyrelyje. Prieš kiekvieną suvirinimą
kaitinimo elementą reikia nuvalyti su nesipūkuojančiu popieriumi arba skudurėliu,
arba techniniu alkoholiu. Ypač svarbu stebėti, kad ant dangos neliktų prilipusių
plastiko likučių. Valydami kaitinimo elementą būkite atidūs, kad naudodami
įrankius nepažeistumėte kaitinimo elemento antiadhezinės dangos.
Proceso etapai pavaizduoti 8 pav.
PRANEŠIMAS
Kaitinimo elementui valyti naudojant spiritą, dėl jame esančio vandens gali
pablogėti suvirinimo siūlės kokybė.
3.5.1. Susodinimas
Susodinant suvirinami sujungimo paviršiai spaudžiami prie kaitinimo elemento
tol, kol visu perimetru susidaro sustorėjimas (susodinimas). Susodinimu metu
reikia, pvz., polietileniniams (PE) vamzdžiams pasiekti 0,15 N/mm² susodinimo
slėgį (pagal DVS 2207 1 dalį).
Pagal skirtingus vamzdžių skersmenis ir nuo reikalingo slėgio lygio priklausan-
čius skirtingus vamzdžių sienelių storius reikia apskaičiuoti spaudimo jėgą, kuri
turi būti perduota į sujungimo paviršių, kad būtų pasiektas 0,15 N/mm² suso-
dinimo slėgis. Spaudimo jėga F apskaičiuojama susodinimo slėgį p padauginus
iš vamzdžio ploto A (F = p · A), t. y. vamzdžių plotai privalo būti spaudžiami tuo
didesne spaudimo jėga, kuo didesni yra patys vamzdžių plotai. Taip gaunama,
pvz., vamzdžio, kurio Ø 110 mm, SDR 33 (s = 3,4 mm), plotas lygus 1140 mm²,
ir todėl reikalinga spaudimo jėga lygi F = 0,15 N/mm² · 1140 mm² = 170 N. Prie
kiekvieno aparato yra pritvirtinta lentelė (37), kurioje nurodyta, kokius vamzdžius
iki kokio spaudimo laipsnio su kokia spaudimo jėga galima suvirinti su šiuo
aparatu. Aparatų REMS SSM 160 RS, REMS SSM 160 KS, REMS SSM 250
KS, REMS SSM 315 RF lentelės parodytos 10 – 13 pav. Iš atitinkamos lentelės
(9 ir 16 pav.) reikia nustatyti reikalingos spaudimo jėgos vertę ir nustatyti ją su
rankenėle (7). Jei sujungiami paviršiai spaudžiami su rankenėle nustatyta jėga,
pasiektą spaudimo jėgą rodo rodyklė (38).
Prieš suvirinimą reikia patikrinti, ar spaustuvai pakankamai tvirtai suspaudžia
vamzdžius, kad galėtų atlaikyti ne mažesnę nei reikalingą spaudimo jėgą. Tuo
tikslu reikia suglausti šaltus vamzdžių galus ir bandymui su rankenėle (7)
nustatyti ne mažesnę nei surastą spaudimo jėgą. Jei spaustuvai nelaiko vamz-
džių tvirtai, turi būti reguliuojamos veržiamosios veržlės (34) (žr. 3.4.).
Susodinimas yra baigtas, jei visu vamzdžio perimetru susiformavo pastorėjimas
(susodinimas), kurio aukštis yra ne mažesnis nei 14 pav. 2 stulpelyje nurodytas
aukštis.
3.5.2. Kaitinimas
Kaitinant slėgis sumažinimas beveik iki nulio. Kaitinimo laikas yra nurodytas
14 pav. 3 stulpelyje. Kaitinant šiluma skverbiasi į suvirinamus sujungiamus
paviršius ir jie įkaista iki suvirinimo temperatūros.
3.5.3. Perstatymas
Pakaitinus sujungiamus paviršius reikia atitraukti nuo kaitinimo elemento ir
kaitinimo elementą patraukti į šalį, neliečiant įkaitintų sujungiamų paviršių. Po
to sujungiamus paviršius reikia greitai pastumti vieną prie kito, tačiau jie neturi
liestis. Perstatymo laikas neturi viršyti 14 pav. 4 stulpelyje nurodyto laiko, kadangi
priešingu atveju sujungiami paviršiai neleistinai atvėsta.
3.5.4. Siūlės ir suvirinimas
Sujungiami paviršiai privalo susiglausti nuliui artimu greičiu. Pagal DVS 2207
1 dalį sujungimo slėgis privalo pastoviai didėti, kol pasieks 0,15 N/mm², ir turi
būti pastovus visą aušimo laiką (14 pav. 5 stulpelis). Su užspaudimo svirtimi/
rankena (39) prispaudimo svirtis blokuojama visą aušinimo laiką. Pridedamas
spaudimo jėgas rasite, kaip aprašyta 3.5.1 skyrelyje, 9 – 16 pav. lentelėse. Po
sujungimo visu perimetru privalo būti susidaręs tolygus dvigubas pastorėjimas
lit
143